švarkšlys

2 švarkšlỹs, -ė̃ smob. (4) 1. J, Varn, Up kas užkimęs, kalba gergždančiu balsu: Nesveika gerkle kunegą tokį švar̃kšlį parkėlė, užtai nepatiko davatkoms Užv. Švarkšdama, kosėdama eina ta švarkšlė̃ boba Lk. 2. Lp, Dsm, Nmn kas niekus šneka, plepys: Kokis jisai švarkšlỹs: švarkščia ir švarkščia, pats nežino ką Mrc. Švarkšly, nustok bumbėjęs, ba man jau galvą skauda Onš. Nereikėjo to švar̃kšlio vestis pas žmonės Pun.